ES projekto įgyvendinimo praktinė pusė: nuo finansavimo iki veiklos procesų, orientuotų į rezultatą

Alytaus apskrityje veikianti didžiausia vandens išgavimo ir išpilstymo įmonė Baltijos šalyse „Druskininkų Rasa“ šiuo metu baigia įgyvendinti skaitmeninimo projektus pagal priemonę „Pramonės skaitmeninimas LT“, taip pat jau ėmėsi naujų darbų pagal kitą populiarią ES investicijų priemonę „Dizainas LT“. Nors iki skaitmeninimo projektų pabaigos dar liko atlikti paskutinius darbus, bendrovė jau skaičiuoja išaugusį darbo našumą. „Druskininkų Rasa“ įsigijusi naują įrangą per tą patį laiką gali pagaminti trigubai daugiau produkto, o darbą atlieka vienas žmogus vietoje trijų.

Nuosavo finansavimo lėšos – iššūkis ar įprasta praktika?

Iki pateikiant paraišką LVPA su siekiu laimėti ES finansavimą, jo siekiančioms bendrovėms tenka apgalvoti įvairius praktinius žingsnius, vienas jų –  kaip suplanuoti nuosavų lėšų dalį, kuri taip pat reikalinga projektui įgyvendinti.

„Druskininkų Rasa“ bendrovės direktorė Jolita Jolanta Sinevičienė sako, kad ši investicijų dalis planuojama tik tada, kai būsimą projektą patvirtina akcininkai.

„Ruošiame verslo planą, kuris akcininkams patvirtintų, kad projekto mums reikia ir jis leis įgyti pranašumą. Tai yra didelis darbas, reikalaujantis pasirengimo. Kai gauname patvirtinimą, tada pradedame planuoti, kiek projektui galėsime paskirti iš apyvartinių lėšų, o kiek reikės skolintis iš banko. Dažnu atveju mūsų projektus sudaro trys finansavimo šaltiniai: nuosavos, banko lėšos ir ES finansavimas“, – teigia J. J. Sinevičienė.

Palyginimui pašnekovė pateikia projektą, kurį netrukus įmonė įgyvendins pagal „Dizainas LT“ priemonę. Šis projektas, kurio vertė siekia 32,5 tūkst. Eur, 50 proc. bus finansuojamas ES lėšomis, tad likusią dalį įmonė padengs iš savų lėšų. Tuo metu projektas pagal priemonę „Pramonės skaitmeninimas LT“ iš viso atsieis 1,6 mln. Eur, ES finansavimas sudaro 590 tūkst. Eur, 25 proc. lėšų pasiskolinta iš banko, o likusi dalis finansuojama pačios įmonės. Anot įmonės „Druskininkų Rasa“ direktorės, įgyvendinant didžiuosius projektus banko suteikiamas finansavimas sudaro iki 30 proc. projektui reikalingų lėšų.

Projekto įgyvendinimas – nematoma pusė

Žinia apie tai, kad įmonė laimėjo ES finansavimo kiekvienam pareiškėjui yra laukiama, džiugi ir kartu nešanti atsakomybę įgyvendinti numatytus projekto tikslus ir pasiekti rezultatus. Projekto vadyboje – daug nematomų, tačiau didelę svarbą turinčių procesų. Tad kaip Alytaus apskrityje veikiančioms įmonėms pavyksta suvaldyti ES projektų vadybinius procesus?

Anot „Druskininkų Rasa“ direktorės J. J. Sinevičienės, darbų pasiskirstymas priklauso nuo projekto apimties. Projektus planuojama įgyvendinti nepriklausomai nuo to, ar bus skiriamos ES lėšos, tad ir ruošiamasi iš anksto. J. J. Sinevičienės teigimu, iš tiesų administracinių procesų padaugėja kartu su ES projektu, tačiau įmonei iki šiol talkindavo konsultacines paslaugas teikiančios įmonės. Kadangi „Druskininkų Rasa“ sukaupusi didelę ES projektų įgyvendinimo patirtį, tai naujausią projektą ruošiasi įvykdyti jau vien įmonės pastangomis.

„Prie kiekvieno projekto dirba jam paskirta komanda. Jei perkame įrangą naujam produktui gaminti, tai projekto vadovu paskiriamas techninio skyriaus darbuotojas. Jei tai projektas, kuriuo bus kuriami nauji dizainai, vadovas yra rinkodaros skyriaus kolega. Šie žmonės tiesiogiai bendrauja su konsultantais, taip pat jie suburia komandas įmonės viduje, kurios ir atsakingos už projektų įgyvendinimą“, – praktika dalijasi J. J. Sinevičienė. Kalbintų pašnekovų įsitikinimu, projektais sukurta vertė galiausiai atperka darbo sąnaudas, o tiek mažos, tiek didelės apimties projektai, įgyvendinti su ES investicijomis, atneša ne tik finansinius rezultatus, bet kartu tampa komandai galimybe plėsti akiratį ar semtis naujų žinių

Šaltinis: http://lvpa.lt/lt/naujienos/es-projekto-igyvendinimo-praktine-puse-nuo-finansavimo-iki-veiklos-procesu-orientuotu-i-rezultata-1252

Bendraukime